Šių metų sausio 5-ąją sukako 50 metų nuo Prahos pavasario – istorinio bandymo demokratizuoti tuometinės Čekoslovakijos komunistinę sistemą – pradžios. Prahos pavasaris truko nuo 1968-ųjų sausio 5 d. iki rugpjūčio 21-osios. Atšilimas tuometinėje Čekoslovakijoje prasidėjo, kai pirmuoju Čekoslovakijos komunistų partijos sekretoriumi buvo išrinktas slovakų kilmės Aleksandras Dubčekas (1921–1992). Jis bandė įgyvendinti vadinamąjį „socializmą žmogišku veidu“. Čekoslovakijoje buvo paskelbta politinių permainų programa „Čekoslovakijos kelias į socializmą“. Šalyje buvo panaikinta cenzūra, spaudoje pasirodė publikacijų, smerkiančių komunistų partijos politiką. Tačiau A. Dubčeko reformoms nebuvo lemta išsipildyti: 1968 m. rugpjūčio 20–21 d. du tūkstančiai Varšuvos pakto narių tankų įvažiavo į Čekoslovakiją. Prasidėjo operacija „Dunojus“, kurios metu nužudyti 108 čekai ir slovakai, apie 500 civilių buvo sužeista. Čekoslovakijoje buvo dislokuota keli šimtai tūkstančių sovietinių karių. Protestuodamas prieš invaziją, 1968 m. rugsėjo 8-ąją Varšuvoje susidegino lenkų mokytojas Ryšardas Siviecas (Ryszard Siwiec) (1909–1968). Sovietų Sąjungos invazija Čekoslovakijoje truko iki 1968-ųjų rugsėjo 20 d. A. Dubčeką pakeitė taip pat slovakų kilmės Gustavas Husakas (Gustáv Husák) (1913–1991). Prahos pavasaris baigėsi.

Šie įvykiai neliko be atgarsio Lietuvoje. Griežta sovietinė cenzūra (tendencingai parinkta ir pateikta informacija) neleido plačiajai lietuvių visuomenei žinoti, kas iš tikrųjų vyko Čekoslovakijoje, o slaptai klausytis užsienio radijo laidų ir sužinoti apie tikrą padėtį Čekoslovakijoje galėjo tik nedaugelis. Lietuviai išreiškė savo solidarumą su čekoslovakais ir nepritarimą intervencijai. Visuomenės viltį ir entuziazmą dėl reformų ir permainų, ypač 1956 m. – po J. Stalino mirties, pakeitė nusivylimas, nes net ir nuosaikios reformos buvo brutaliai sužlugdytos. Prahos pavasaris tik dar stipriau suaktyvino kitaminčių lietuvių veiklą.

Fotografijų parodoje „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“ pristatomos Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus archyve esančios 1968 m. Prahos pavasario fotografijos, kurios suskirstytos pagal temas: 1. Žlugusios viltys. 2. Kareiviai. 3. Pasipriešinimas. 4. Protestai. 5. Kūrybiškumas. 6. Informacijos sklaida. 7. Debatai. 8. Epilogas. Kiekvienai temai atrinkta po 10 fotografijų, kurias atrinko, tekstus ir fotografijų aprašus parengė Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus Naujųjų amžių istorijos skyriaus darbuotoja dr. Jitka Gelnarova (Jitka Gelnarová).

Ši fotografijų paroda yra puiki galimybė prisiminti abiejų valstybių istoriją. Ypač reikšmingas šios parodos atidarymas Vilniuje šiais metais, kuomet Lietuva bei šiandieninės Čekijos ir Slovakijos Respublikos švenčia savo nepriklausomų valstybių šimtmečius. Pažymėtina, kad tuometinė lietuvių visuomenė nepritarė sovietų intervencijai Čekoslovakijoje.

Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus ir Čekijos Respublikos ambasados fotografijų paroda „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“ Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki rugsėjo 17 d.

Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

RSVP vilnius@embassy.mzv.cz, tel. +370 52 661054 iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

Įėjimas per Seimo I rūmus, Įėjimas per I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės.
Dėl parodos lankymo kitomis dienomis būtina susisiekti su Seimo kanceliarijos
Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriumi (tel. (85) 239 6206)